Mechaninis metronomas, išrastas XIX amžiuje, leidžia tiksliai matuoti trumpus laiko intervalus. Prietaisas turi piramidės formą su nuožulniu šonu, prie kurio pritvirtintas judantis švytuoklis.
Švytuoklei siūbuojant iš vienos pusės į kitą vienodais intervalais, metronomas padeda kontroliuoti ir sinchronizuoti veiksmų dažnį, išlaikant pastovų ritmą. Šis prietaisas dažniausiai naudojamas muzikos srityje – repeticijose ir koncertuose.
Metronome taip pat yra skalė, leidžianti nustatyti pageidaujamą smūgių dažnį (smūgiai per minutę, BPM). Kuo aukščiau ant švytuoklės yra svarelis, tuo lėtesnis tempas, o kuo žemiau – tuo greitesnis. Šiandien mechaninius modelius beveik visiškai pakeitė elektroniniai, kurie dažnai turi įmontuotą derintuvą (tuner), padedantį suderinti muzikos instrumentus.
Metronomo istorija
Metronomas buvo išrastas XIX amžiaus pradžioje. Jo išradimas priskiriamas mokslininkui Dietrichui Nikolausui Vinkelui (Dietrich Nikolaus Winkel) iš Amsterdamo, tačiau praktinį pritaikymą jam suteikė mechanikas ir pianistas Johanas Nepomukas Melcelis (Johann Nepomuk Mälzel).
Patobulinęs Vinkelio metronomo dizainą, Melcelis pradėjo jo gamybą Nyderlanduose. Tuo metu pagrindinė metronomo paskirtis buvo tempo žymėjimas muzikos kūriniuose. Žymusis kompozitorius Liudvigas van Bethovenas (Ludwig van Beethoven) išpopuliarino metronomą Europoje. Jis pirmasis savo natose pradėjo naudoti „MM“ (Metronome de Mälzel) žymėjimą su skaičiumi, pavyzdžiui, „MM30“, reiškiančiu 30 smūgių per minutę.
1895 m. vokiečių verslininkas Gustavas Vitneris (Gustav Wittner) pradėjo serijinę metronomų gamybą. Gavęs patentą, jis iš pradžių gamino klasikinį Melcelio modelį, o vėliau – patobulintas versijas. Jo vardu pavadinta įmonė Wittner tapo žinoma visame pasaulyje ir iki šiol garsėja aukštos kokybės mechaniniais bei elektroniniais metronomais.
Iš pradžių metronomus naudojo tik profesionalūs muzikantai ir kompozitoriai. Tačiau 1923 m. amerikiečių menininkas Manas Rėjus (Man Ray) panaudojo metronomą savo skulptūrinėje kompozicijoje „Objektas sunaikinimui“ („Object to Be Destroyed“). Tai buvo metronomas, kurio švytuoklėje buvo pritvirtinta moters akies nuotrauka.
1957 m. ši skulptūra buvo pavogta iš parodos Paryžiuje ir sunaikinta šūviu iš revolverio daugelio liudininkų akivaizdoje. Šis įvykis ne tik nepakenkė Rėjaus reputacijai, bet netgi dar labiau išpopuliarino jį. Jis gavo didelę draudimo kompensaciją ir pagamino 100 šios skulptūros kopijų, pavadinęs jas „Neįveikiamas objektas“ („Indestructible Object“).
Metronomas atliko svarbų vaidmenį ir per Leningrado blokadą (1942–1944). Tuo metu, kai radijo transliacijos buvo nutrūkusios, metronomas buvo naudojamas kaip pavojaus signalas gyventojams apie oro antskrydžius ir artilerijos apšaudymus.
Jei metronomas mušdavo 50 smūgių per minutę, tai reiškė saugią situaciją. 150 smūgių per minutę – kraštutinę grėsmę. Šis istorinis epizodas vėliau buvo įamžintas dainoje „Leningrado metronomas“ („Leningrad Metronome“), kurios žodžius parašė Matusovskis, o muziką – Basneris.
Metronomų tipai
Mechaniški metronomai buvo plačiai naudojami iki XX amžiaus pabaigos. Tačiau šiandien juos beveik visiškai pakeitė elektroniniai modeliai, kurie yra tikslesni ir funkcionalesni. Nepaisant to, XIX amžiuje įkurta Wittner įmonė iki šiol išlieka viena iš pirmaujančių metronomų gamintojų pasaulyje.
Elektroniniai metronomai iš esmės skiriasi nuo mechaninių tiek išvaizda, tiek funkcionalumu. Jie nebėra piramidės formos su švytuokle, o tapo kompaktiškais plastikiniais prietaisais su mygtukais ir skaitmeniniu ekranu. Pagrindinės elektroninių metronomų savybės:
- Kompaktiškumas. Elektroninis metronomas yra lengvas ir plonas, todėl jį galima lengvai nešiotis kišenėje, aplanke ar kuprinėje.
- Plačios tempo ribos. Šiuolaikiniai modeliai leidžia pasirinkti tempą nuo 30 iki 280 smūgių per minutę.
- Daugiafunkciškumas. Standartinį „klik“ garsą galima pakeisti pyptelėjimais ar kitais signalais.
- Ritmo šablonų išsaugojimas. Galimybė išsaugoti ir atkurti skirtingus ritmų šablonus.
- Papildomos funkcijos: integruotas derintuvas, diapazonas (pitch pipe), garso įrašymo funkcija ir laikmatis.
- Naudojimas tamsoje. Ekranas su foniniu apšvietimu leidžia reguliuoti tempą net esant prastam apšvietimui.
Jei Melcelis ir Vitneris pamatytų šiuolaikinius elektroninius metronomus, jie tikrai nustebtų dėl jų pažangos. Šiuolaikiniai modeliai beveik visais atžvilgiais pranoksta mechaninius – išskyrus vieną: jiems reikia elektros. Tuo tarpu mechaniniai metronomai veikia su spyruokliniu mechanizmu ir nereikalauja jokio maitinimo šaltinio.
Mūsų svetainėje siūlomas metronomas suderinamas su visomis naršyklėmis ir operacinėmis sistemomis. Programa yra lengvai paleidžiama ir patogi, todėl tai puikus įrankis visiems, kurie nori tiksliai išlaikyti ritmą.