Metronomas

Pridėti į svetainę Metainformacija

Kiti įrankiai

Metronomas internetu

Metronomas internetu

Mechaninis metronomas, išrastas XIX amžiuje, leidžia tiksliai matuoti trumpus laiko intervalus. Prietaisas turi piramidės formą su nuožulniu šonu, prie kurio pritvirtintas judantis švytuoklis.

Švytuoklei siūbuojant iš vienos pusės į kitą vienodais intervalais, metronomas padeda kontroliuoti ir sinchronizuoti veiksmų dažnį, išlaikant pastovų ritmą. Šis prietaisas dažniausiai naudojamas muzikos srityje – repeticijose ir koncertuose.

Metronome taip pat yra skalė, leidžianti nustatyti pageidaujamą smūgių dažnį (smūgiai per minutę, BPM). Kuo aukščiau ant švytuoklės yra svarelis, tuo lėtesnis tempas, o kuo žemiau – tuo greitesnis. Šiandien mechaninius modelius beveik visiškai pakeitė elektroniniai, kurie dažnai turi įmontuotą derintuvą (tuner), padedantį suderinti muzikos instrumentus.

Metronomo istorija

Metronomas buvo išrastas XIX amžiaus pradžioje. Jo išradimas priskiriamas mokslininkui Dietrichui Nikolausui Vinkelui (Dietrich Nikolaus Winkel) iš Amsterdamo, tačiau praktinį pritaikymą jam suteikė mechanikas ir pianistas Johanas Nepomukas Melcelis (Johann Nepomuk Mälzel).

Patobulinęs Vinkelio metronomo dizainą, Melcelis pradėjo jo gamybą Nyderlanduose. Tuo metu pagrindinė metronomo paskirtis buvo tempo žymėjimas muzikos kūriniuose. Žymusis kompozitorius Liudvigas van Bethovenas (Ludwig van Beethoven) išpopuliarino metronomą Europoje. Jis pirmasis savo natose pradėjo naudoti „MM“ (Metronome de Mälzel) žymėjimą su skaičiumi, pavyzdžiui, „MM30“, reiškiančiu 30 smūgių per minutę.

1895 m. vokiečių verslininkas Gustavas Vitneris (Gustav Wittner) pradėjo serijinę metronomų gamybą. Gavęs patentą, jis iš pradžių gamino klasikinį Melcelio modelį, o vėliau – patobulintas versijas. Jo vardu pavadinta įmonė Wittner tapo žinoma visame pasaulyje ir iki šiol garsėja aukštos kokybės mechaniniais bei elektroniniais metronomais.

Iš pradžių metronomus naudojo tik profesionalūs muzikantai ir kompozitoriai. Tačiau 1923 m. amerikiečių menininkas Manas Rėjus (Man Ray) panaudojo metronomą savo skulptūrinėje kompozicijoje „Objektas sunaikinimui“ („Object to Be Destroyed“). Tai buvo metronomas, kurio švytuoklėje buvo pritvirtinta moters akies nuotrauka.

1957 m. ši skulptūra buvo pavogta iš parodos Paryžiuje ir sunaikinta šūviu iš revolverio daugelio liudininkų akivaizdoje. Šis įvykis ne tik nepakenkė Rėjaus reputacijai, bet netgi dar labiau išpopuliarino jį. Jis gavo didelę draudimo kompensaciją ir pagamino 100 šios skulptūros kopijų, pavadinęs jas „Neįveikiamas objektas“ („Indestructible Object“).

Metronomas atliko svarbų vaidmenį ir per Leningrado blokadą (1942–1944). Tuo metu, kai radijo transliacijos buvo nutrūkusios, metronomas buvo naudojamas kaip pavojaus signalas gyventojams apie oro antskrydžius ir artilerijos apšaudymus.

Jei metronomas mušdavo 50 smūgių per minutę, tai reiškė saugią situaciją. 150 smūgių per minutę – kraštutinę grėsmę. Šis istorinis epizodas vėliau buvo įamžintas dainoje „Leningrado metronomas“ („Leningrad Metronome“), kurios žodžius parašė Matusovskis, o muziką – Basneris.

Metronomų tipai

Mechaniški metronomai buvo plačiai naudojami iki XX amžiaus pabaigos. Tačiau šiandien juos beveik visiškai pakeitė elektroniniai modeliai, kurie yra tikslesni ir funkcionalesni. Nepaisant to, XIX amžiuje įkurta Wittner įmonė iki šiol išlieka viena iš pirmaujančių metronomų gamintojų pasaulyje.

Elektroniniai metronomai iš esmės skiriasi nuo mechaninių tiek išvaizda, tiek funkcionalumu. Jie nebėra piramidės formos su švytuokle, o tapo kompaktiškais plastikiniais prietaisais su mygtukais ir skaitmeniniu ekranu. Pagrindinės elektroninių metronomų savybės:

  • Kompaktiškumas. Elektroninis metronomas yra lengvas ir plonas, todėl jį galima lengvai nešiotis kišenėje, aplanke ar kuprinėje.
  • Plačios tempo ribos. Šiuolaikiniai modeliai leidžia pasirinkti tempą nuo 30 iki 280 smūgių per minutę.
  • Daugiafunkciškumas. Standartinį „klik“ garsą galima pakeisti pyptelėjimais ar kitais signalais.
  • Ritmo šablonų išsaugojimas. Galimybė išsaugoti ir atkurti skirtingus ritmų šablonus.
  • Papildomos funkcijos: integruotas derintuvas, diapazonas (pitch pipe), garso įrašymo funkcija ir laikmatis.
  • Naudojimas tamsoje. Ekranas su foniniu apšvietimu leidžia reguliuoti tempą net esant prastam apšvietimui.

Jei Melcelis ir Vitneris pamatytų šiuolaikinius elektroninius metronomus, jie tikrai nustebtų dėl jų pažangos. Šiuolaikiniai modeliai beveik visais atžvilgiais pranoksta mechaninius – išskyrus vieną: jiems reikia elektros. Tuo tarpu mechaniniai metronomai veikia su spyruokliniu mechanizmu ir nereikalauja jokio maitinimo šaltinio.

Mūsų svetainėje siūlomas metronomas suderinamas su visomis naršyklėmis ir operacinėmis sistemomis. Programa yra lengvai paleidžiama ir patogi, todėl tai puikus įrankis visiems, kurie nori tiksliai išlaikyti ritmą.

Kaip naudoti metronomą

Kaip naudoti metronomą

Ritmo pojūtis yra labai svarbus muzikantams, ypač būgnininkams ir perkusininkams. Koncertuose dažniausiai būtent jie nustato ritmą, o kiti grupės nariai realiuoju laiku prisitaiko prie jo.

Tačiau yra ir išimčių, kai būgnų ritmas kompozicijoje visai nenaudojamas arba atlieka antraeilį vaidmenį. Aiškūs pavyzdžiai – klasikinė muzika ir ambient žanras, kuriuose mušamieji instrumentai naudojami labai retai.

Bet kokiu atveju, norint kurti ir atlikti muziką, reikia turėti ritmo pojūtį, o šiandien jį galima išlavinti net namuose.

Kaip lavinti ritmo pojūtį

Profesionalių muzikantų tarpe egzistuoja nuomonė, kad ritmo pojūtis yra įgimtas – arba jį turi, arba ne, ir jo negalima įgyti mokantis.

Tačiau tai nėra visiškai tiesa – išmokti jausti ritmą galima net neturint jokių muzikinių žinių ar įgūdžių. Bent jau jei naudojamasi šiuolaikinėmis technologijomis. Pradedantiesiems gali būti naudingi šie praktiniai patarimai:

  • Kuo dažniau klausykitės ritmingos muzikos. Kas yra ritmas? Tai garsinių impulsų dažnis, kurį mūsų klausa suvokia ir išsaugo atmintyje. Jei muzikos klausotės retai, ritmas vargu ar įsitvirtins ilgalaikėje atmintyje. Tačiau reguliariai klausantis, mėgstamų dainų ritminiai raštai automatiškai įsirėš į atmintį ir galėsite juos atkurti be klaidų ir tinkamu dažniu.
  • Atkreipkite dėmesį į ritmo sekciją muzikoje. Dauguma klausytojų koncentruojasi į vokalą, o ne į instrumentus. Todėl visi žino dainininkų vardus, bet būgnininkai ir klavišininkai žinomi tik ištikimiausiems gerbėjams. Tačiau lavinant ritmo pojūtį vokalas nėra būtinas. Vietoj to reikia sutelkti dėmesį į muzikos ritmo sekciją – pirmiausia būgnus ir bosinę gitarą, nes būtent jie nustato ritmą daugelyje šiuolaikinių kompozicijų.
  • Įtraukite motoriką. Jei klausydamiesi ritmingos muzikos kartu mušinėsite ritmą pirštais ar kojomis, plosite arba niūniuosite melodiją, jūsų klausos atmintis susijungs su motorine. Tai padės atkurti girdėtus ritminius raštus net po ilgo laiko ir su minimaliomis klaidomis.

Galutinis šių pratimų tikslas – išmokti suvokti tempą ir jo pokyčius. Tobulėjant įgūdžiams, išmoksite atpažinti ritmo metriką, pagrindinius ir antrinius kirčius bei smulkesnes ritmo dalis, kurios skamba dažniau nei pagrindiniai akcentai.

Mokymosi procesas vyks dar sparčiau, jei ne tik klausysitės muzikos, bet ir bandysite ją groti kokiu nors instrumentu. Kalbant apie ritmą, geriausias pasirinkimas – būgnai ir bosinė gitara, bet net ir grojimas akustine gitara gali žymiai pagerinti ritmo pojūtį.

Kokį metronomą pasirinkti

Neabejotina, kad jei norite išlavinti ritmo pojūtį, geriausia naudoti profesionalius techninius įrenginius, kurie matuoja ir atkuria ritmą. Svarbiausias jų – metronomas, kuris yra įvairių tipų ir kainų kategorijų. Šiandien vartotojai gali rinktis iš trijų tipų metronomų: mechaninių, elektroninių ir programinės įrangos pagrindu veikiančių.

Mechaninius metronomus rasti gana sunku, ypač jei reikalingas itin tikslus modelis. Kokybiški mechaniniai modeliai dažniausiai būna labai brangūs, todėl geriausias pasirinkimas yra elektroniniai arba programiniai metronomai.

Elektroniniai metronomai siūlo platesnes funkcijas – jie leidžia įrašyti ir atkurti ritminius raštus ne tik kaip dūžius, bet ir kaip spragtelėjimus, plojimus ar švilpimus. Amatoriams skirti elektroniniai metronomai yra prieinami už priimtinas kainas ir siūlomi įvairiais modeliais.

Kita vertus, programiniai metronomai šiandien yra visiškai nemokami ir prieinami internetu be jokios būtinybės juos įdiegti. Tiesiog atidarykite naršyklės skirtuką, pasirinkite norimą dūžių per minutę (BPM) skaičių, akcentus, ritmo padalijimus ir kitus parametrus, o programa sugeneruos reikiamą ritminį modelį. Šiuo metu tai yra lengviausias būdas lavinti ritmo pojūtį – viskas, ko jums reikia, tai kompiuteris, nešiojamas kompiuteris, planšetė arba išmanusis telefonas su interneto prieiga.

Nemokama ir lengvai naudojama internetinė paslauga, kuriai nereikia registracijos, yra jūsų paslaugoms. Išlaikykite ritmą su mūsų metronomu!